LELB parapijų bendrystė: Vilnius-Žeimelis
Kęstučio Puloko nuotrauka
Kęstučio Puloko nuotrauka

 Pakruojo rajono šiaurėje, pačiame Latvijos pasienyje, įsikūręs Žeimelis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1500 m. Nedidelis miestelis – XVII-XIX a. urbanistikos paminklas.  XIX a. galutinai susiformavęs miestelio siluetas nepasikeitė iki šių dienų, nors daugeliui gotikinę miestelio aikštę supančių pastatų jau būtų reikalingas rūpestingas remontas bei restauracija.

 Priešingose miestelio pusėse matyti dviejų bažnyčių bokštai. Istoriškai daugelis Žeimelio gyventojų buvo liuteronai. Tik 1826 m. latvis liuteronas dvarininkas Peteris Petrauskas, pagerbdamas savo žmoną katalikę, šiaurinėje miestelio dalyje pastatydino akmens mūro bažnyčią, kuriai suteiktas Šv. Petro ir Povilo vardas. Savarankiška Romos katalikų parapija Žeimelyje įsteigta tik maždaug dar po šimtmečio. Evangelikų liuteronų bažnyčios pastatas didesnis, o XIX a. pabaigoje pristačius bokštą su trimis į skirtingas puses žvelgiančiais laikrodžio ciferblatais – ir aukštesnis.   

 Žeimelio evangelikų liuteronų parapija viena seniausių Lietuvoje. 1540 m. Žeimelyje, tuo metu priklausiusiame Livonijai, Diunamindo (Daugavgrivos-Jūrmalos) seniūnas Kasparas fon Tyzenhausenas pastatydino pirmąją evangelikų liuteronų bažnyčią. 1653 m. medinė bažnyčia buvo perstatyta, o 1742 m. renovuota.  1761 m. gruodžio 27 d. joje pakrikštytas būsimasis feldmaršalas Barklajus Tolis (mirė 1818 05 26 Jegevestėje, Estijoje, ten ir palaidotas). 1786 m. spalio 8 dieną, vadovaujant kunigui ir žymiam literatui Konradui Šulcui (1731-1802), pradėta statyti dabartinė gotiško stiliaus akmens mūro bažnyčia, kuri 1793 metais buvo baigta ir arkangelo Mykolo dieną (1793 09 29) pašventinta. Bažnyčios bokštas pastatytas 1889-1890 m.  Erdvi klebonija buvo pastatyta 1862 m.

 Iki 1783 m. Žeimelio ev. liuteronų parapija priklausė Kuršo Konsistorijos Bauskės vyskupijai. 1783 m. Vilniuje buvo įsteigta atskira Konsistorija Collegium Synodale repraesentativum. Jos projektą 1759-1782 metais parengė kunigas K. Šulcas, už šį darbą pelnęs Lietuvos generalinio senjoro titulą. Palaidotas Žeimelio ev. liuteronų bažnyčioje po sakykla.

 1753-1759 metais Žeimelyje tarnavo latvių rašytojas ir tautosakos rinkėjas, kunigas Gothardas Frydrichas Stenderis (1714-1796). Gyvendamas Žeimelyje, jis vokiškai parašė pirmąją latvių kalbos gramatiką. Žeimelio parapijietis buvo Gedučiuose gyvenęs freiheras Teodoras Grothusas (1785-1822), žymus Lietuvos fizikas-chemikas, pirmasis aprašęs elektrolizės teoriją, fotochemijos pagrindus.

 Žeimelio ev. liuteronų bažnyčioje, baigęs Kauno VDU Evangelikų Teologijos fakultetą, 1929 m. birželio 9 d. kunigu buvo ordinuotas Erikas Leijeris (1906-1951), čia tarnavęs apie dvidešimt metų. 1941 m. balandžio 24 d. kun. E. Leijeris buvo išrinktas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos prezidentu ir kunigu senjoru (vyskupu) – okupacijos sąlygomis stokojant žmonių, abejas pareigas teko sujungti.

 Kai 1949 metais sovietinė valdžia Joniškio ev. liuteronų bažnyčią norėjo paversti grūdų sandėliu, kun. E.Leijeris nusiuntė protesto telegramą Stalinui ir bažnyčia trumpai buvo grąžinta tikintiesiems. Tačiau jau po poros mėnesių (1949 12 30) kun. E.Leijeris buvo suimtas ir ištremtas į Michailovkos lagerį Sibire (Krasnojarsko sritis, Suslovo geležinkelio stotis). Ten, nepaisydamas alinančių lagerio darbų, jis dvasiškai patarnaudavo ištremtiems tikintiesiems. Mirė 1951 12 31, tiksli palaidojimo vieta nežinoma, tik tiek, kad kapinės buvo už 17 kilometrų nuo lagerio. Jo atminimui Žeimelio ev. liuteronų kapinėse pastatytas paminklas-kenotafas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, priešais Žeimelio ev. liuteronų bažnyčią esanti gatvė pavadinta E. Leijerio alėjos vardu.

 Prieš Antrąjį pasaulinį karą Žeimelio ev. liuteronų parapija vienijo apie tris tūkstančius tikinčiųjų. Pokario metais parapijiečiai išblaškyti, nemažai jų apsigyveno Latvijoje. Į Sibirą ištrėmus kun. Eriką Leijerį, kunigai Žeimelyje nebegyveno, klebonijos pastate valdžia įkūrė vaikų darželį. Blogai prižiūrimas akmens mūro pastatas nyko. Po nedidelio gaisro rajono valdžia nutarė statyti naują darželį. Taip istorinis klebonijos pastatas liko nenaudojamas ir neprižiūrimas, imtas ardyti. Visa tai vyko jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Nusiaubtą pastatą rajono valdžia grąžino parapijai. Būta minčių, sutvarkius kleboniją, įkurti joje senelių globos namus ar panaudoti pastatą Žiemgalos muziejui įsteigti. Apie tai rašyta rajono laikraštyje, bet idėjos liko neįgyvendintos. Atsižvelgdamas į pastato istorinę vertę, žemės ūkio kooperatyvas uždengė čerpių stogą, todėl šis žymus architektūros paminklas šiuo metu negriūna.

 Žeimelio ev. liuteronų bažnyčią per visą sovietmetį negausiai parapijai pavyko išsaugoti, pamaldas joje laikė iš kitų parapijų (dažniausia palatvio kunigai Jonas Degis, Gustavas Rauskinas, Edvinas Švageris) bei iš Latvijos atvykdavę dvasininkai. Pastarąjį dešimtmetį šią ir dar keletą palatvio parapijų aptarnavo kun. Erikas Laiconas (1928 06 11 - 2008 01 28), gyvenęs Kaune, ordinuotas Žeimelio ev. liuteronų bažnyčioje 1998 05 21. Pamaldos paprastai laikytos latvių kalba, kurios jaunesni parapijiečiai jau nemoka, tad pastaruoju metu pamokslauta lietuviškai. Į liuteronų pamaldas lietuvių kalba ateina ir katalikų – Žeimelio R. katalikų bažnyčioje pamaldos taip pat būna ne kiekvieną savaitę...  

 Prieš tris dešimtmečius suremontavus bažnyčios stogą, tapo neįmanoma bažnyčią šildyti senovinėmis krosnimis, žiemą joje šalta, sienos drėksta, pro išdaužtus langus švilpauja vėjai. Istoriniams vargonams jau būtų reikalingas remontas...   

 2008-iesiems baigiantis, ketvirtąjį advento sekmadienį – gruodžio 21 d., žeimeliečiai sulaukė svečių iš Vilniaus ev. liuteronų parapijos. Pamaldas su Šventa Vakariene laikė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis ir diakonas Juozas Mišeikis. Vyskupas drauge su grupe Vilniaus ev. liuteronų parapijos tarybos narių – pirmininke Nerija Putinaite, pirmininkės pavaduotoju Kęstučiu Puloku, administratoriumi Gintaru Šiaudiniu ir iždininke Janina Galkauskaite – atvežė Vilniaus parapijiečių kalėdines dovanas žeimeliečiams: naująjį LELB giesmyną „Krikščioniškos giesmės“ (35 egz.), iš Biblijos draugijos įsigytų knygelių vaikams ir paaugliams, įvairių saldumynų, buityje reikalingų daiktų, kalėdinius „Liuteronų balso“ bei krikščioniško žurnalo vaikams „Vakaro žvaigždelė“ numerius.  „Prieš dvidešimt metų atsikūrusi Vilniaus evangelikų liuteronų parapija sulaukė nemažai tikėjimo brolių pagalbos iš Vakarų, šiandien atėjo laikas, kai patys galime padėti kitiems“, – kalbėjo vyskupas. Po pamaldų vilniečiai ir žeimeliečiai bendravo prie Žeimelio parapijiečių iš paties miestelio bei jo apylinkių dosniai suruošto vaišių stalo. Svečiai išsamiau susipažino su parapijos istorija ir dabartimi, jos žmonėmis. Pastaruosius šešerius metus Žeimelio parapijai vadovauja pirmininkė Marta Usonienė. Kartą per savaitę bažnyčios bokšto laikrodį, kas pusvalandį žeimeliečiams skelbiantį laiką, užveda Nelda Navickienė. Parapijiečiai pagarbiai mini visą gyvenimą bažnyčiai tarnavusią, chore giedojusią bei vargonavusią Viktoriją Bruverytę, parapiją dažnai aplankančius Panevėžyje gyvenančius šviesaus atminimo ilgametės parapijos pirmininkės Ausmos Trejienės giminaičius... Į Žeimelio parapiją veda ir Vilniaus ev. liuteronų parapijos atsikūrimo signatarės Mildos Kuodienės šaknys. Būtent jos bute Madeiskerytės (dab. Gėlių) gatvėje 1989 m. iš pradžių buvo oficialiai įregistruota savų patalpų tuomet dar neatgavusi Vilniaus parapija. 2008 m. Milda Kuodienė sulaukė garbaus šimto metų jubiliejaus. Žeimelio parapijoje savo šaknis atsektų ir daugiau Vilniaus evangelikų liuteronų.    

 Šiandien Žeimelio ev. liuteronų parapijoje jau daugiau nei metus tarnauja 2007 m. vasarą Šilutėje diakono tarnystėn įvestas Juozas Mišeikis, Žeimelio, Alkiškių ir Biržų evangelikų liuteronų parapijas kol kas lankantis iš Tauragės. Prieš Velykas Alkiškių ev. liuteronų bažnyčioje (Akmenės r.) numatoma jo ordinacija. Naujasis kunigas įsikurs Biržuose.

 Stiprėjanti ir atsigaunanti Žeimelio ev. liuteronų parapija paskatintų viltingą miestelio ir viso rajono atsinaujinimą. Parapijų bendrystė ne tik pastiprins parapijiečių tikėjimą, paskatins jų iniciatyvas, tačiau sutvirtins visą mūsų bažnyčią.

Kęstutis Pulokas



 
« October 2021 »
MoTuWeThFrSaSu
    
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
1. 2021-10-13 19:00 Vargonų ir kariljono muzikos vakaras "Atspindžiai" Maloniai kviečiame į vargonų ir kariljono muzikos vakarą "Atspindžiai", kuris vyks
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31