Giesmių šventė kvietė į Vilnių

Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia ir Vilniaus parapija birželio 7 d. kvietė į Giesmių šventę, kuri šiemet buvo skirta kun. Kristijono Donelaičio 300-osioms ir LELB vyskupo Jono Viktoro Kalvano vyresniojo 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

 Evangeliškos Lietuvos giesmių šventės ištakos siekia 1935 m. – Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje surengtą chorų šventę. Antrą kartą šventė buvo surengta 1938 m. Tauragėje. Tradicija atgaivinta 1988 m., prasidėjus Atgimimui, – po penkiasdešimties metų šventė vėl vyko Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Įsikūrus Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugai, nuo 1996 m. Giesmių šventė rengiama kasmet vis kitoje Lietuvos ev. liuteronų arba ev. reformatų parapijoje. Šiemet Vilniuje vykusi šventė – jau 23-oji. Vilniaus ev. liuteronų parapijoje Giesmių šventė vyko antrą kartą. Minint pirmosios Vilniaus ev. liuteronų bažnyčios Vokiečių gatvėje 450 metų jubiliejų, Lietuvos giesmių šventė Vilniuje pirmą kartą buvo surengta 2005 m. birželio 3-4 d. Tais metais minėtas ir Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugos dešimtasis gimtadienis. Kasmetinės Giesmių šventės – dar viena regimos tikėjimo namiškių bendrystės stiprinimo galimybė.

 Klausytojai į Vilniaus ev. liuteronų bažnyčią rinkosi 15.00 val. O choristai bei svečiai iš kitų parapijų sugužėjo jau šeštadienio rytmetį – užsiregistravę ir parepetavę, pasivaišinę pietumis „Žemaičiuose“, jie dar turėjo laiko trumpai pabendrauti bei pasidairyti po senamiestį. Šiemet į šventę susirinko Klaipėdos, Pagėgių, Šilutės, Žemaičių Naumiesčio, Tauragės, Marijampolės ir Vilniaus giesmininkai. Gausiausiai dalyvavo vilniečiai – po bažnyčios skliautais aidėjo Vilniaus ev. liuteronų parapijos choro, ansamblio „Adoremus“ ir jau ne pirmus metus įvairiomis progomis drauge pasirodančio jungtinio Vilniaus ev. reformatų parapijos choro „Giesmė“ bei Vilniaus rajono choro „Pagirių dainoriai“ balsai. Iš Klaipėdos atvyko jungtinis ev. liuteronų parapijos ir vokiečių bendrijos choras, į vieną jungtinį chorą ne pirmą kartą susibūrė Pagėgių, Šilutės ir Žemaičių Naumiesčio parapijiečiai. Pakaitomis su skaitiniais iš  K. Donelaičio raštų kiekvienas choras atliko iš savo repertuaro pasirinktinai chorinį kūrinį ir giesmę, atitinkančius K. Donelaičio laikmetį ar perteikiančius to laikotarpio dvasią.

 Šiemet, galbūt pasvėrus visus argumentus už ir prieš, atsižvelgus į kritines ankstesniųjų Giesmių švenčių dalyvių pastabas, kurių dalis buvo spausdintos ir „Lietuvos evangelikų kelyje”, šventėje atsisakyta iškilmingų pamaldų formos, praktikuotos pastarosiose keturiose Giesmių šventėse. Šitaip šventė turėtų atrodyti išskirtingesnė daugelio liturginių bažnytinių renginių kontekste. Kita vertus, jau antrus metus šventė pradėta be choristų eisenos į bažnyčią. O tokia eisena galėjo būti prasminga vieša manifestacija, sostinės gyventojams ir svečiams dar kartą džiugiai paliudijanti mūsų, evangeliškosios mažumos, gyvybingumą. Nejučia kyla palyginimas su prieš devynerius metus Vilniaus ev. liuteronų parapijoje pirmą kartą surengta Giesmių švente, kuri anuokart, minint parapijos 450 metų jubiliejų, truko net dvi dienas – penktadienį vakare kamerinė šventės programa skambėjo bažnyčioje, o kitą dieną pagrindinė chorų programa surengta Mokytojų namų kiemelyje, pasiekus jį spalvinga choristų eisena iš bažnyčios. Koncertas ir sveikinimo žodžiai atviroje erdvėje galėjo pasiekti ne vieną atsitiktinį praeivį. Tiesa, ir atlikėjų būrio anuomet būta gerokai gausesnio. Vis dėlto bažnyčioje laisvą vietą ir šiemet būtų buvę sunku surasti, nedaug dalyvavo tik mūsų dvasininkų, – jei neskaitysime Vilniaus anglakalbės bendruomenės kunigo Jimo Wagnerio ir Vokietijos Gustav Adolf Werk atstovų grupę atlydėjusių vokiečių kunigų Ulricho Hirscho ir Uwės Hechto, – vos du: šventės programai vadovavęs vyskupas Mindaugas Sabutis ir „Metų“ ištraukas skaitęs kun. Jonas Liorančas. O juk gausesnis kunigų buvimas vienoje iš keturių kasmetinių bendrų visos mūsų bažnyčios švenčių būtų gera paskata aktyviau telktis ir parapijiečiams. Į Giesmių šventę gausiau atvykti galėtų ir „paprasti“ parapijiečiai, taip pat ir iš tų parapijų, kurios šiuo metu negali pasidžiaugti savais chorais ar ansambliais. Padrąsinti žmones organizuotai nuvykti į šventes kitose parapijose, pabūti tikėjimo namiškių bendrystėje derėtų ne vien dvasininkams, bet, pirmiausia, parapijų tarybų pirmininkams ar kitiems veiklesniems parapijiečiams.

 „Giesmių šventė – 2014“ prasidėjo muzikine vargonininkės Jūratės Landsbergytės ir fleitininko Vytauto Oškinio įžanga. Po jos sveikinimo žodį tarė LELB vyskupas, Vilniaus ev. liuteronų parapijos klebonas M. Sabutis. Nuskambėjus visuotinei giesmei „Šventas, šventas, šventas“ ir Tikėjimo išpažinimui, jungtinis choras pagiedojo pirmąją rašytinę lietuvišką keturbalsę giesmę „Gyvenimą pašlovintą“ iš Martyno Mažvydo ir Baltramiejaus Vilento giesmyno, aranžuotą (1997 m.) Bronislovo Skirsgilo.

Tada pakaitom su kun. J. Liorančo skaitomomis K. Donelaičio kūrybos ištraukomis giedojo atskiri chorai. Vilniaus chorai buvo įsitaisę bažnyčios balkonuose ir šoniniuose suoluose, o atvykusieji iš kitur – bažnyčios navos priešakiniuose ir viduriniuose suoluose. Savąja programą kiekvienas choras atliko iš savo vietos. Jungtiniam chorų giedojimui iš senjorų balkono dirigavo Laura Matuzaitė-Kairienė ir Janina Pamarnackienė. Neprailgusios šventės pabaigoje jungtinis choras pagiedojo tarpukario giesmių švenčių tradiciją menančias giesmes „Pranaše didis“ ir „Padangių giria“.

 Po visuotinės Viešpaties maldos ir vyskupo palaiminimo, šventėje dalyvavusių chorų vadovams, vargonininkams, organizatoriams įteikus padėkos raštus ir gėles, iki kitų metų Giesmių šventės atsisveikinta visiems drauge pagiedojus tradicinę „Taigi imk mano ranką“.

 Kad šventė vyktų sklandžiai, rūpinosi organizacinis komitetas: LEBMS valdybos pirmininkė L. Matuzaitė-Kairienė, Vilniaus ev. liuteronų parapijos tarybos narė, vargonininkė ir parapijos mišraus choro vadovė Asta Saldukienė ir Vilniaus ev. liuteronų parapijos tarybos narys, parapijos ūkio administratorius Gintaras Šiaudinis. Šventės reportažą, kurį televizijos žiūrovai per „LRT Kultūra“ kanalą galės pamatyti rudenį, nufilmavo TV laida „Kelias“.

 Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga laukia pasiūlymų, kuri parapija norėtų Giesmių šventę priimti kitąmet.

Kęstutis Pulokas

Nuotraukos autoriaus

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2014 Nr.6

P.S. Dariaus Abromaičio nuotraukų albumą rasite čia



 
« March 2024 »
MoTuWeThFrSaSu
    
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31