Šiemet gegužės 18 ir 19 d. Vilniaus parapijos trijų jaunuolių grupė (Aistė, Viltė ir Vidas) buvo išvykusi į trečią gražią kelionę, kurios tikslas – nufotografuoti ir pateikti parapijai bei visuomenei Lietuvos ev. liuteronų bažnyčių pastatų ir kapinaičių nuotraukas, žvelgiant jaunimo akimis. Šį kartą aplankėme keturias bažnyčias – Kelmės, Skaudvilės, Batakių ir, antrą kartą, Kėdainių.
Iš Vilniaus išvykome šeštadienį 8 val. ryto. Važiuodami pro Kauną, šiek tiek išsukome iš tiesaus kelio Kelmės link. Nutarėme pakeliui pirma apžiūrėti brolių A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejų Vilkijoje. Ir tikrai nepasigailėjome. Sėdėdami po šimtamete liepa, pasigrožėjome įspūdingais vaizdais į Nemuno vingį, susipažinome su nuostabia muziejaus darbuotoja Vida, kuri maloniai mums papasakojo apie muziejaus įkūrėjus, jų veiklą, aprodė eksponatus ir sielos gelmes paliečiančius Albinos Žiupsnytės paveikslus. Iš Vilkijos per Čekiškę, Raseinius nuvykome į Kelmę. Čia prie bažnyčios mūsų jau laukė labai malonus ir šiltas žmogus Donatas Zavadskis. Jis mums aprodė ne tik nepaprastai šviesią ir jaukią Kelmės ev. liuteronų (iki Antro pasaulinio karo buvusią ev. reformatų, pastatytą dar XVI amžiuje didikų Gruževskių, kuria naudojosi abi bendruomenės) bažnyčią su visais jos paslaptingais užkaboriais, bet ir Kelmės įžymias vietas – buvusių ev. liuteronų kapinaičių vietą, žydų senąsias atkurtas kapinaites, Kelmės dvarą, šiuolaikinę futbolo aikštę, poilsio zoną, įrengtą prie upės miesto centre. Džiaugiausi susipažinusi su žmogumi, kuris daug laiko skiria parapijos vaikams ir jaunimui. Jo dėka pajutome, kad humanizmo, dvasingumo ir ekumenizmo sėkla, pasėta didikų Gruževskių ir jų bendraminčių Kelmėje prieš keturis šimtmečius, nenunykusi ir dabar. Kupini nuostabių įspūdžių, padėkojome gerbiamam Donatui už tokį šiltą priėmimą, atsisveikinome ir išvykome į Skaudvilę.
Skaudvilėje prie ev. liuteronų bažnyčios laiptų plušo statybininkai, klojo naujas laiptų trinkeles. O prie durų mūsų jau laukė šypsodamasi parapijos pirmininkė Daiva Bakšienė. Kartu su ja apžiūrėjome gražią ir jaukią daugiau nei prieš du šimtus metų statytą medinę bažnytėlę, zakristiją, užlipome į bokštą. Kokia laimė, kad ją pavyko išsaugoti ryžtingų ir narsių parapijiečių bei kunigų dėka. Džiugu buvo matyti, kad parapija taip gražiai rūpinasi savo bažnyčios pastatu, kiek gali padeda ne tik parapijiečiams, bet ir vargstantiems Skaudvilės gyventojams. Pasikalbėję apie parapijos gyvenimą ir išsiaiškinę, kaip nuvažiuoti iki liuteronų kapinaičių ir tiesiausiu keliu iki Batakių, atsisveikinome su miela Daiva ir jos vyru Valdemaru. Tada ūmai prasidėjo lietus ir visi prie bažnyčios buvę žmonės išsiskirstė. Ir tuomet atsitiko nenumatytas dalykas: užsikirto mano automobilio raktelis. Nesisuka ir gana. Sėdėjau ir nežinojau ką daryti. Bet Dievas buvo mums malonus ir padėjo per gerus žmones viską sutvarkyti ir tęsti kelionę. Ponia Daiva grįžo į bažnyčią pasiimti ten pamiršto telefono ir pamatė, kad mes dar neišvažiavę. Ačiū poniai Daivai, ji atvedė mums vietinį automobilių meistrą ir po kelių minučių mes jau važiavome apžiūrėti Skaudvilės ev. liuteronų kapinaičių.
Važiuojant link Batakių, lietus liovėsi. Galėjome pasidžiaugti nors truputį atvėsusiu oru. Prie bažnyčios mūsų jau laukė Dalia Danienė, kuri maloniai aprodė mums visas patalpas, papasakojo apie parapiją, bažnyčioje pagiedojo su mumis gražią giesmę. Nusifotografavome prie kertinio bažnyčios akmens, menančio 1884 metus, kai nuo vokiškai kalbančios Skaudvilės parapijos atsiskyrė lietuviškai kalbantys batakiškiai evangelikai. Pasigrožėjome prie bažnytėlės žydinčiu sodu, kuriame jau antrą dešimtmetį vasaromis vyksta vaikų stovyklos. Atsisveikinome su miela Dalia apie 17 val. ir pasukome atgal link Skaudvilės. Pakeliui stabtelėjome apžiūrėti Mažintų kapines, kuriose palaidotas kunigas Mikas Preikšaitis (1897 10 24 – 1972 10 27), tarnavęs Batakiuose nuo 1944 iki 1972 metų, ir tuomet per Skaudvilę, Kryžkalnį nulėkėme link Kėdainių, kur apsistojome nakvynei mano sodo namelyje Pašilių kaime.
Rytas mus pažadino saulės spinduliais, paukščių čiulbėjimu ir žinia, kad mano automobilio spynelė užstrigo galutinai. Bet ir čia mums pasisekė. Kėdainiuose gyvenanti mano sesuo atvežė meistrą, kuris vietoje pakeitė visą spynelę. Taip mes galėjome ramiai nuvažiuoti į Kėdainius, pasivaikščioti po įžymųjį senamiestį, dar kartą apžiūrėti nuostabią ev. liuteronų bažnytėlę, joje dalyvauti Sekminių pamaldose, pasimelsti kartu su jaunimo mėgiamu kunigu Arvydu Malinausku ir padėkoti Dievui už Jo meilę ir pagalbą per artimus ir mielus žmones ne tik šioje kelionėje, bet ir kiekvieną gyvenimo akimirką. Kiek pavargę, bet kupini šviesių įspūdžių, sekmadienį apie 8 val. vakaro sugrįžome į Vilnių. Siūlome jaunuolių padarytas nuotraukas pasižiūrėti internete, adresu www.isvykos.pusku.com, arba mūsų parapijos tinklapyje. Kviečiame parapijos jaunimą aktyviai jungtis prie mūsų išvykų. Tai tikrai smagiai ir prasmingai praleistas laisvalaikis.
Eliza Sivec
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2013 Nr.6
