Vilniaus jaunimo viešnagė penkiose parapijose

Rugsėjo 28 d. Vilniaus parapijos jaunuolių grupelė (Aistė, Viltė, Kristina ir Vidas) išvyko į gražią dviejų dienų kelionę, šįkart jos tikslas – aplankyti ir nufotografuoti Šilalės, Žemaičių Naumiesčio, Šilutės, Priekulės ir Klaipėdos bažnyčias.

  Iš Vilniaus pajudėjome anksti ryte. Skubėjome į Šilalę. Žinojome, kad ten ryte į savo pamokėlę susirinks būsimieji konfirmantai. Atvykome apie 11 val. – pačiu laiku, tiesiai prie arbatėlės su tortu. Jaunieji konfirmantai kartu su savo tėveliais ir kunigu Mindaugu Dikšaičiu aptarinėjo paskutines sekmadienį vyksiančios konfirmacijos detales. Prie jaukaus vaišių stalo turėjome progą pabendrauti su jaunimu ir su kiek vyresniais parapijiečiais. Dabartinė Šilalės bažnyčia įsikūrusi buvusiame administraciniame pastate, perstatytame ir pritaikytame maldos namams 1991 m. Gaila, kad pirmosios Šilalėje pastatytos ev. liuteronų bažnyčios pastatas išliko tik nuotraukose. Aišku, svarbiausia yra ne pastatas, o bendruomenė, kuri ten renkasi. Minint pirmosios parapijos bažnyčios 200 metų jubiliejų, 2006 m. Šilalės ev. liuteronų bažnyčiai suteiktas vieno iš Reformacijos pradininkų Lietuvoje Jono Tartylos-Tartilavičiaus Batakiečio vardas. Maloniai pabendravome su poniomis Ida ir Vida Juozapaitienėmis, Daiva Pociene.  Aptarėme nūdienos jaunimo veiklos bažnyčioje problemas, svarstėme bendradarbiavimo galimybes su kitų Lietuvos ev. liuteronų parapijų jaunimu. Kilo minčių, kad būtų nuostabu ir tikrai prasminga, jei jaunimas ne tik fotografuotų bažnyčias, bet taip pat rinktų ir kauptų senjorų prisiminimus apie parapijos gyvenimą (jų vaikystės, jaunystės, sovietmečio ir nepriklausomos Lietuvos laikų prisiminimus). Būtų gražu tokiu būdu įamžinti garbių žmonių vardus; vardus ir prisiminimus žmonių, išsaugojusių tikėjimą ir savo bažnyčią sunkiu istoriniu laikmečiu.

 Antrasis mūsų kelionės tikslas buvo Žemaičių Naumiestis. Čia prie evangelikų liuteronų kapinių mus pasitiko jaunas, labai malonus ir daugeliui pažįstamas diakonas Valdas Miliauskas. Apžiūrėjome senuosius antkapius, aplankėme kunigo Frydricho Mėgniaus, pirmojo ev. liuteronų laikraščio Didžiojoje Lietuvoje – 1911-1914 m. leisto savaitraščio „Svečias“ – redaktoriaus, kapą. Žemaičių Naumiesčio kapinėse ilsisi ir mano protėviai. Nuo kapinių važiavome link bažnyčios, kuri iš tolo švietė savo subtiliu grožiu. Sujaudino praeities dvelksmas ir dabartinių parapijiečių dėmesingumas savo šventovei. Kokie paslaptingi mums atrodė nagingo parapijiečio seniai seniai pastatyti savos konstrukcijos vargonai, kurie veikia iki šiol. Koks išradingas turėjo būti šių vargonų meistras, jei iki šiol niekas negali perprasti, kaip jie padaryti. Jie visai nepanašūs į mums įprastus.

 Viską apžiūrinėdami nė nepastebėjome, kaip greitai bėga laikas. Nebespėjome atidžiau apžiūrėti senųjų parapijos rankraščių, saugomų parapijos namuose. Turėjome sutartu laiku atsidurti Šilutėje. Bet, manau, mes dar čia sugrįšime. Gal kitą vasarą. Bent jau aš – tai tikrai. Ši bažnytėlė man labai svarbi ir artima, nes joje iki karo meldėsi mano mama, jos seserys, broliai, tėvai ir seneliai.

 Šilutėje turėjome galimybę stebėti liuteronų vestuvių ceremoniją šventiškai išpuoštoje bažnyčioje. Jaunuoliai buvo sužavėti: ir didingo bažnyčios pastato, su didžiausiu Lietuvoje bokšto laikrodžiu, ir gražių apeigų. Ypač stebino bažnyčios vidaus architektūra. Mano miela šilutiškė draugė Erika Mockienė daugiau nei valandą vedžiojo mus po bažnyčią, pasakodama apie nuostabias Richardo Pfeiferio freskas, paveikslus, jų atsiradimą ir turinį. Erikos draugė Erna Dreyszas, misionierė iš Vokietijos, apdovanojo mus kalendoriukais. Išvykome iš Šilutės kupini neišdildomų įspūdžių.

 Skubėjome į Priekulę, kur mūsų laukė parapijos pirmininkės Jutos Galkienės duktė Eglė ir žinoma rašytoja Edita Barauskienė, pedagogė, kraštotyrininkė, tikra savo krašto patriotė, tradicijų puoselėtoja. Ponia Edita papasakojo mums sudėtingą Priekulės istoriją, ev. liuteronų bažnyčios atsiradimą, jos suniokojimą ir apie šių dienų bendruomenės gyvenimą. Žvelgėme į senąją bažnyčią žyminčius pamatus miesto skverelyje ir visai kitomis akimis matėme Priekulę.

 Jau temo, kai atvykome į Klaipėdą. Po vakarinio pasivaikščiojimo Klaipėdos senamiestyje su čia besimokančiais vilniečiais apsistojome nakvynei parapijos salėje, kuria mums leido pasinaudoti kunigas Reinholdas Moras. Vakare ilgai negalėjome užmigti nuo dieną patirtų įspūdžių. Anksti ryte, atsigėrę karštos arbatos, fotografavome dabartinės bažnyčios pastatą ir aikštę, kurioje gyvatvorė žymi istorinę senosios šv. Jono bažnyčios vietą. Šiuo metu yra parengtas jos atstatymo projektas, ieškoma rėmėjų. Dešimtą valandą prasidėjo sekmadienio pamaldos, kuriose meldėmės ir mes. Kunigas Reinholdas pristatė mūsų grupelę visai parapijai, o po pamaldų pakvietė pasivaišinti pica.

 Aplankę numatytąsias penkias evangelikų liuteronų bendruomenes, buvome didžiai sujaudinti mus sutikusių ir lydėjusių žmonių nuoširdumo, rūpestingumo ir šilumos. Esame labai dėkingi kunigui Mindaugui Dikšaičiui, ponioms Idai ir Vidai Juozapaitienėms, diakonui Valdui Miliauskui, kunigui Remigijui Šemekliui ir poniai Erikai Mockienei, poniai Editai Barauskienei, kunigui Reinholdui Morui ir jo žmonai Irmai.

 Prieš grįždami namo negalėjome nenulėkti prie jūros. Juolab, kad oras buvo nuostabus. Saulėtas ir šiltas. Kartu su kretingiškiais Dovydu ir Ernestu, specialiai atvažiavusiais susitikti su mumis, smagiai pasivaikščiojome pajūriu Melnragėje, pasigrožėjome įspūdingais vaizdais nuo molo, o tuomet patraukėme Vilniaus link.

 Namus pasiekėme jau temstant. Buvome pavargę, bet geros nuotaikos. Kupini gerų įspūdžių, sužinoję ir pamatę daug naujo. Nuoširdžiai dėkojame visiems, padedantiems mums įgyvendinti savo projektą – „Lietuvos liuteronų bažnyčios jaunimo akimis“.

 Mūsų išvykos nuotraukas galite rasti internete adresu www.isvykos.pusku.com

Eliza Sivec

Nuotraukos Vido Butiuto

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2013 Nr. 10-11



 
« March 2024 »
MoTuWeThFrSaSu
    
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31