Lietuvos latvių istorijos dalelė

Vilniaus latvių draugija parengė spaudai ir 2014 m. rudenį išleido knygą „Sidabriniu beržynėliu keliavau...“. Knyga parašyta dviem kalbomis – latvių ir lietuvių.

 Leidinys skirtas Vilniaus latvių draugijos veiklos 25-erių metų sukakčiai pažymėti. Knygos pagrindas – aktyviausių Draugijos narių prisiminimai, kuriuose atsispindi draugijos sukūrimo epizodai, 25 metų veikla, gražiausi renginiai, susitikimai. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis. Knygos sudarytojos: Auksė Noreikaitė ir Gunta Rone.

 Prisiminimuose atsiskleidžia unikalios Vilniaus latvių gyvenimo istorijos, kurios galėtų sudominti humanitarinių ir socialinių mokslų sričių mokslininkus bei studentus, visus, kurie domisi įvairių tautų, gyvenančių Lietuvoje, istorija.

 Knygos pratarmėje pateikiama trumpa Vilniaus ryšių su Latvija apžvalga nuo XVI a. iki dabartinių laikų, paminimos iškiliausios su Vilniumi susijusios asmenybės. 1909 m. Vilniuje buvo įkurta latvių draugija, kuri turėjo savo biblioteką, chorą, veikė latvių saviveiklininkų teatras. XX a. pradžioje Vilniaus ev. liuteronų parapijoje apie 4% narių buvo latviai, 1910 m. jie vieningai balsavo už tai, kad parapijos klebonu taptų iki tol Kėdainiuose tarnavęs kunigas Paulius Titelbachas (Paul Tittelbach, 1865–1951), mat šis puikiai mokėjęs latvių kalbą.

 Šiandien dauguma Vilniuje gyvenančių latvių yra kilę iš šiaurės Lietuvos arba įsikūrę po Vilniuje baigtų studijų, atvykę iš Latvijos. Būtent akademinės bendruomenės iniciatyva 1989 m. balandį buvo įsteigtas Kauno, o spalį – Vilniaus latvių klubai.

 Tarp gausių knygoje sukauptų nuotraukų, perteikiančių pastarojo ketvirčio amžiaus Vilniaus latvių draugijos istoriją, įamžintų pažįstamų veidų aptiks ir daugelis Vilniaus liuteronų: tautiečių apsuptą regime žeimelietę Mildą Kuodienę, Vilniaus ev. liuteronų parapijos atkūrimo signatarę, kurios bute dabartinėje Gėlių gatvėje pirmiausia ir buvo įregistruota savųjų patalpų dar neatgavusi parapija; matome Latvijos karininką Arnoldą Berkį, skulptorių Alfredą Antonį, kitus aktyvius Vilniaus parapijiečius...

 Knygos leidimą parėmė Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Gundaras Andžanas. Leidinio tiražas kuklus, tad susidomėjusieji knygos ieškoti turėtų Vilniaus latvių draugijoje bei svarbiausiose bibliotekose.

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2015 Nr.1-2



 
« March 2024 »
MoTuWeThFrSaSu
    
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31