Kunigo Martyno Mažvydo sukaktis
Evos Erikos Labutytės estampas iš ciklo „Mažosios Lietuvos veikėjai“
Evos Erikos Labutytės estampas iš ciklo „Mažosios Lietuvos veikėjai“

  1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje mirė evangelikų liuteronų kunigas Martynas Mažvydas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo prasti žodžiai“ (1547 m.) ir kitų leidinių parengėjas.

 Martyno Mažvydo gimimo data ir vieta nėra žinomos. Spėjama, kad gimė po 1510 m. paprūsėje – Švėkšnos, Gardamo ir Žemaičių Naumiesčio ruože. Iki 1546 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. Manoma, kad 1539–1542 m. galėjo mokytojauti Abraomo Kulviečio įsteigtoje protestantiškoje kolegijoje. Dėl Reformacijos idėjų skleidimo Vilniuje buvo persekiojamas, galbūt netgi kalintas (Karaliaučiaus universiteto rektoriui Johanui Brettschneideriui 1548 m. lotyniškai rašytame laiške Martynas Mažvydas įsivardija pirmuoju tikėjimo kankiniu – protomartyr).

 Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis 1546 m. birželio 8 d. Martyną Mažvydą pakvietė į Karaliaučių, ir tų pačių metų rugpjūtį kunigaikščio lėšomis šis pradėjo teologijos studijas Karaliaučiaus universitete, kurį bakalauro laipsniu baigė 1548 m. balandžio 5 d. (pirmasis iš LDK studentų lietuvių). Nuo 1549 m. kovo 18 d. Martynas Mažvydas tarnavo Ragainės evangelikų liuteronų lietuvių parapijos klebonu, čia vedė ankstesnio Ragainės kunigo dukterį Benigną Lauterstern. 1554 m. Martynas Mažvydas buvo paskirtas vyskupo vietininku – arkidiakonu Ragainės apskrityje. Taip pat dirbo apskrities valdytojo raštininku ir vertėju, vadovavo parapijos mokyklai, rūpinosi bažnytiniu giedojimu. Susirašinėjo su kunigaikščiu Albrechtu Brandenburgiečiu, laiškuose išsamiai aprašė Ragainės parapijos būklę.

 Lietuviška raštija rūpintis Martynas Mažvydas pradėjo dar gyvendamas LDK. Pirmąją knygą „Katekizmusa prasti žadei...“ išleido studijuodamas Karaliaučiaus universitete. Vėliau parengė „Giesmę šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino“ (1549 m.) ir pirmąją lietuvišką bažnyčios agendą „Forma krikštymo“ (1559 m.). Didžiausias kun. Martyno Mažvydo darbas – giesmynas „Giesmės krikščioniškos“, kurį po jo mirties baigė rengti ir dviem knygomis (I dalis – 1566 m., II dalis – 1570 m.) išleido Martyno Mažvydo pusbrolis, Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų parapijos kunigas Baltramiejus Vilentas (ca.1525–1587). Po Martyno Mažvydo mirties taip pat liko jo parengtas rankraštinis veikalas apie Eucharistijos sakramentą (jį savo Enchiridione 1575 m. paskelbė Baltramiejus Vilentas) ir pirmasis lietuviškas maldynėlis su maldos „Tėve mūsų“ aiškinimu (Parafrazis, jį 1589 m. paskelbė Jonas Bretkūnas). 1563 m. gegužės 21 d. miręs kunigas Martynas Mažvydas buvo palaidotas Ragainės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

 Minint pirmosios lietuviškos knygos 400 metų jubiliejų, 1947 m. Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčiai suteiktas Martyno Mažvydo vardas. Įdomu, kad dabartinis Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčios pastatas buvo pašventintas 1843 m. gegužės 21 d., t.y. praėjus lygiai 280 metų po Martyno Mažvydo mirties. 1987 m. birželio 21 d. Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčią papuošė jos priešakinėje dalyje į lauko nišas įkomponuotos tautodailininko Antano Bagdono (1928–2015) sukurtos Martyno Liuterio ir Martyno Mažvydo skulptūros.

 1988 m. Martyno Mažvydo vardu Vilniuje pavadinta būsimoji Nacionalinė biblioteka, joje 1997 m. atidengtas Martyno Mažvydo paminklas (skulptorius Gediminas Jokūbonis). 1997 m. plačiai minint pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejų, Martyno Mažvydo paminklas atidengtas ir Klaipėdoje (skulptorius Regimantas Midvikis). Dar 1979 m. Martyno Mažvydo skulptūra pastatyta šalia Birštono bibliotekos (skulptorius Vladas Žuklys).

 1998 m. vasario 19 d. Ragainėje (dab. Nemanas, Kaliningrado sritis) prie buvusios bažnyčios bokšto sienos pritvirtinta memorialinė Martyno Mažvydo lenta, tų pačių metų birželio 19 d. dar viena memorialinė lenta atidengta Kaliningrado universitete.

 2001 m. gegužės 7 d. paminklinis akmuo atidengtas Laukstėnų kaime, prie kelio Žemaičių Naumiestis-Gardamas-Švėkšna, numanomoje Martyno Mažvydo gimtinėje. 2007 m. gegužės 4 d. Gardame, o rugsėjo 29 d. Žemaičių Naumiestyje iškilo Martynui Mažvydui skirti ąžuoliniai stogastulpiai (skulptorius Vytautas Bliūdžius).  

 2012 m. kompozitorius Vytautas Juozapaitis sukūrė oratoriją „Mažvydas“ penkiems solistams, dviem mišriems chorams, pučiamųjų, kanklių orkestrams, vargonams ir mušamiesiems. Dar 1996 m., artėjant pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejui, kompozitorius buvo koncertiniam atlikimui parengęs Martyno Mažvydo „Katekizmo“ giesmes, kūrinį pavadinęs „Martyno Mažvydo katekizmo PRADESTYSE giesmės šventos“. 1997 m. Martyno Mažvydo giesmių albumą išleido ir dainininkas Danielius Sadauskas.

 2013 m. prisimenant Martyno Mažvydo mirties 450-ąsias metines, Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje kovo 9 d. surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „M. Mažvydo giesmių reikšmė ir tautinis identitetas“ (apie ją išsamiau žiūr.: „Lietuvos evangelikų kelias“, 2013, Nr.3, p.1,4-5). Konferenciją papuošė Vytauto Juozapaičio atnaujintos oratorijos „Mažvydas“ fragmentai. Visa oratorija, kurioje drauge su kitais atlikėjais giedojo Vilniaus evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų parapijų chorai, nuskambėjo Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje gegužės 21-ąją, Martyno Mažvydo mirties dieną, koncertą įrašė Lietuvos televizija.

 Nuo 2009 m. už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui kasmet skiriama LR Kultūros ministerijos įsteigta Martyno Mažvydo premija.



 
« June 2018 »
MoTuWeThFrSaSu
    
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
1. 2018-06-15 21:00 "Pasaulis Lietuvoje: bendrystės amžius" – Kultūros nakties 2018 koncertas Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje ir vėl skambės kultūros nakties koncertas. Šįkart žiūrovai bus laukiami birželio 15 d. 21 val.
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
1. 2018-06-30 06:00 Vienos dienos ekskursija į Latviją ir Biržus Reformacijos draugija kviečia į vienos dienos ekskursiją į Latviją ir Biržus