Ina Drąsutienė

 Vilniuje balandžio 30 d., sulaukusi 75-erių, po sunkios ilgos ligos Amžinybėn iškeliavo žurnalistė, ilgametė Lietuvos televizijos darbuotoja, TV laidos „Kelias“ redaktorė Ina Drąsutienė (g. Griauzdaitė).

 Ina gimė 1940 m. vasario 18 d. Kaune, žinomo muziko, daugelio chorų įkūrėjo ir dirigento Klemenso Griauzdės ir Jadvygos Rosenienės-Griauzdienės šeimoje. Turėjo brolį iš pirmos motinos santuokos – įžymų dramos aktorių Arną Roseną, anksti mirusį brolį Kerną ir seserį Iloną.

 Tėvas K. Griauzdė (1905–1983) iki sovietų okupacijos nuo 1933 m. Kaune vadovavo „Jaunosios Lietuvos“ centriniam mišriajam chorui, 1941–1945 m. – Kauno universiteto akademiniam chorui, buvo Kauno jaunimo teatro dirigentas. Pokariu šeima Kaune pasilikti negalėjo, tad persikėlė į Klaipėdą. Čia K. Griauzdė įkūrė Muzikinės komedijos teatrą (vėliau virtusį dramos teatru), kurį laiką vadovavo S. Šimkaus muzikos mokyklai, subūrė miesto chorą, kuris išaugo į garsiąją Klaipėdos liaudies operą, o ši – į dabartinį muzikinį teatrą.

 Klaipėdoje sulaukusi paauglystės, nuo 1954 m. Ina – vilnietė (1953 m. mirus mamai, tėvas nusprendė persikelti į Vilnių, čia iki mirties dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, nuo 1975 m. ėjo profesoriaus pareigas). 1957 m. Ina baigė Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos–filologijos fakultetą, 1962 m. baigė romanų–germanų filologijos specialybę. Dar studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijų metais pradėjo dirbti telegramų agentūroje ELTA, rašyti į periodinę spaudą. Susituokė su klasės draugu Romanu Kęstučiu Drąsučiu. Jiems gimė dvi dukros, bet gyvenimo keliai su garsiuoju gydytoju chirurgu po kurio laiko išsiskirs...

 1967 m. Ina Drąsutienė pradėjo dirbti Lietuvos radijo ir televizijos komitete savaitraščio „Kalba Vilnius“ skyriaus redaktore ir iki gyvenimo pabaigos liko ištikima Lietuvos televizijai. 1970 metais paskiriama TV vaikų ir jaunimo redakcijos muzikinių laidų redaktore. Buvo viena iš konkurso „Dainų dainelė“ pradininkių. Pastarasis konkursas vėliau įkvėps rastis ir evangeliškąją „Giesmių giesmelės“ šventę. Parašė pjesę vaikams „Vincentas ir laikrodis“, kurią pastatė „Berniuko žirniuko“ teatras.

  1977–1992 m. informacinėje „Panoramos“ programoje Ina rengia reportažus kultūros temomis, daugelio televizijos dokumentinių apybraižų autorė, kuria reportažus neįgalių žmonių gyvenimo klausimais, o prasidėjus Sąjūdžiui, imasi ir bažnyčių veiklos. Nuo 1992 m. – Lietuvos televizijos kultūros laidų redaktorė. Tų metų liepos pradžioje pradedama rodyti laida evangelikams „Kelias“, rengti šią laidą Iną Drąsutienę paskatinto ir palaimino tuometinis LELB vyskupas  Jonas V. Kalvanas vyresnysis (1914–1995).

 TV laidą „Kelias“ Ina ištikimai rengė iki 2014 m. rudens, kol leido sveikata. Laidos archyvas saugo neįkainojamą mūsų bažnyčios istorijos medžiagą. Gaila, kad ne visos laidos buvo išsaugotos... Itin vertinga speciali laida-dokumentinis filmas (lietuvių ir vokiečių k.), sukurtas 1993 m. pradžioje, per vieną savaitę aplankius septyniolika atsikuriančių Lietuvos ev. liuteronų parapijų. Simboliška, kad savo televizijos tarnystę Ina baigė filmu-apybraiža „Amžinybės keliu. Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas“ (scenarijaus autorė I. Drąsutienė, rež. Irena Morkevičienė), kurio televizijos premjera įvyko 2014 m. spalio 31-ąją – Reformacijos dieną.

 Inos kūrybiniame palikime ir dokumentiniai filmai-apybraižos „Iš ilgesio ir pašaukimo. Choreografas Liudas Sagys“ (1999), „Tūkstantmečio akimirkos. Svečiuose pas Vaižgantą“ (1999), „Balsas iš teatro širdies. Aktorius Arnas Rosenas“ (2013); Vilniaus mokytojų namų 60-ies metų jubiliejui sudaryta knyga „Ženklas kelyje. Vilniaus mokytojų namai“ (Vilnius: Garnelis, 2006).

 Vos atkūrus Vilniaus ev. liuteronų parapiją, į jos gyvenimą įsiliejo ir Ina. Būtent ji rengė pirmuosius reportažus Lietuvos televizijos naujienoms apie atsikuriančių Vilniaus ev. liuteronų ir ev. reformatų parapijų veiklą, kalbino (1990 02 25) ką tik įkurtos sekmadieninės mokyklos mokinius.  

 Be savo tarnystės televizijoje, Ina 1993–1995 m. buvo Vilniaus ev. liuteronų parapijos leidinio „Mūsų žinios“ (nuo 1994 05 22 – „Liuteronų balsas“) redkolegijos narė, o nuo 1994 m. spalio iki 1995 m. vasario – „Liuteronų balso“ redaktorė. 1998 12 05 – 2014 04 06 ji buvo Vilniaus ev. liuteronų parapijos tarybos narė, paskutiniąją kadenciją – tarybos sekretorė. Parapijiečiai Iną prisimins visuomet buvus pareigingą, rūpestingą, jautrią ir visiems geranorišką, niekuomet neatsikertančią piktesniu žodžiu.

 Atsisveikinti su Ina galėjome gegužės 3 d., sekmadienį, Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje: čia po pietų buvo pašarvota velionės urna, o 18.00 val. budėtuvių pamaldas laikė vyskupas Mindaugas Sabutis ir Šakių parapijos kunigas Virginijus Kelertas, giedojo parapijos choras (vad. Asta Saldukienė) ir vokalinis ansamblis „Adoremus“ (vad. Renata Moraitė) bei daugybė susirinkusių parapijiečių, artimųjų, draugų. Pamaldose Inos vaikaičio Nojaus, kuris dažnai lydėdavo Močiutę į „Kelio“ filmavimus, prašymu tarp kitų giesmių nuskambėjo ir jos pastaruoju metu itin pamėgtoji „Ganytojas man Viešpats yra, aš nieko nestokosiu...“

 Gegužės 4 d., pirmadienį, atsisveikinimo pamaldas laikė vyskupas M. Sabutis, antrasis Vilniaus parapijos kunigas Ričardas Dokšas ir Šakių parapijos kunigas V. Kelertas. Tarp gausių Inos bičiulių, pažįstamų, buvusių bendradarbių pamaldose dalyvavo ir Lietuvos ev. reformatų bažnyčios superintendentas kun. Tomas Šernas bei Vilniaus parapijos kunigas Raimondas Stankevičius.

 Iš Vilniaus ev. liuteronų bažnyčios urna su Inos Drąsutienės palaikais buvo palydėta į Rokantiškių kapines. Ir kol vėl susitiksime Jo Artybėje, liūdesy lieka dukros Rūta ir Raima, vaikaičiai Nojus ir Klemensas, sesuo Ilona, kiti giminės bei artimieji.

   „Lietuvos evangelikų kelias“, 2015 Nr.4-5

 

 

 



 
« September 2019 »
MoTuWeThFrSaSu
      
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30